Kas tai yra?
Konsolė (terminalas)- tai toks juodas langas, su mirksinčiu žymekliu 
. Arba tai komandų interpretatorius, kuris siunčia užduotį branduoliui. Jų yra gan daug: bash, dash, ash, sh… Kiekviena turi savo paskirtį, nors galimybės beveik vienodos.
Ją galima rasti paspaudus klavišų kombinaciją ‘alt+F2′ ir įrašius vardą ‘konsole’ arba ‘gnome-terminal’.
Arba galima palikti grafinę aplinką (GUI) nuošalyje, ir dirbti atskirai nuo jos. Šiam reikalui ‘ctrl+alt+F1′ (iki F6), grįžti į GUI ‘ctrl+F7′. Grafinė aplinka liks dirbti toliau, nepriklausomai, kiek Jūs užtruksite. Tai yra patogu tuo atveju, jeigu Jūs norite paleisti ilgai truksiantį procesą, kuris nutrūktų jei Jūs norėtumėt perkrauti GUI. Norint perkrauti GUI Linux sistemoje, nereikia perkrauti kompiuterio.
Terminale dažniausiai viskas rašoma mažosiomis raidėmis, nes Linux/Unix sistemose didžiosios ir mažosios raidės nėra tas pats.
Kadangi terminalo pagalba galima padaryti daug, kai kurios komandos neprieinamos paprastiems vartotojams. Tik sistemos administratorius ‘root’ gali vykdyti visas komandas.
Pagal nutylėjimą ‘root’ vartotojas yra išjungtas, bet yra galimybė pasinaudoti jo teisėmis komandos ’sudo’ pagalba. Šiame straipsnyje stengsimės naudoti ’sudo’, bet jei visgi užsimanysite dirbti kaip ‘root’, šį vartotoją galite aktyvuoti taip: (Skaitykite Toliau)
sudo passwd root
Norėdami pereiti iš paprasto vartotojo į ‘root’ rašome:
su
Jums reiks įvesti ‘root’ slaptažodį, kurio vedant nerodys. Taip ir turi būti.
Kodėl konsole, o ne X_Window
Atsakymas paprastesnis negu tikitės. Terminale (konsoleje) galima daug daugiau negu galima leisti sau įsivaizduoti, jau nekalbant apie tai, kad norint sukurti grafinį įrankį prilygstantį konsoliniam reikia daug pastangų, kurių gan dažnai pritrūksta. Yra ir kitos priežastys, dėl kurių geriau terminalas negu GUI. Tai serveriai kuriems GUI tik maišo dėl resursų naudojimo, nuotolinis administravimas ir nemaža gausa įvairių valdymo įrankių, dėl kurių neverta kurti grafinės sąsajos.
Konsolės pagalba galima: klausytis muzikos, naršyti internete ir parsisiūsti duomenis, įrašyti cd, bendrauti su draugais, rašyti laiškus su prisegtais dokumentais, lankytis bibliotekose ir skaityti ten esančias knygas, netgi peržiūrėti savo nuotraukų kolekciją. Nėr ką besakyti apie sistemos administravimo priemones, programavimą ir visa kita, ko aš dar nežinau, bet tikiuosi dar sužinoti.
Dažniausiai naudojamos komandos
#1. Kas? Kur? Kaip?
Pagrindinės komandos nuo kurių prasideda Linux, ir be kurių neišsiversit nė vienos dienos. Su jomis galima rasti 90% atsakymų. Iškilus nesklandumams geriausia yra pradėti nuo jų, nes gerai pradžiai, o kaip dažniausiai būna ir gražiai pabaigai, to tikrai pakanka.
Taigi:
man – komanda išveda į ekraną vartotojo instrukcijas apie kitas komandas. Tai komanda Nr.1. Nuo jos prasideda visos paslaptys. Pvz.:
man man man ping
Jei perskaitėt komandos man aprašymą (man man), turėjote rasti aprašyma apie jos parametrą ‘-k’. Su šiuo paramentru ‘man’ ieško žodžio-rakto kitų komandų aprašymų pavadinimuose. Pvz:
man -k ftp
Štai ką matau surinkęs ir įvygdęs:
ftp (1) - Internet file transfer program gftp (1) - a graphical ftp client netkit-ftp (1) - Internet file transfer program netrc (5) - user configuration for ftp pftp (1) - Internet file transfer program
Taigi manau jau galima suprasti, kad šios komandos pagalba galima rasti/sužinoti viską kas yra jūsų Linux.
Toliau pratęsiant informacijos radimo temą:
info – Komandos paskirtis papasakoti Jums viską ir kuo plačiau apie kitas komandas, bibliotekas, protokolus, kompiliatorius ir visa kita, kas yra Jūsų Linux šiuo metu. Galima naudoti konkrečiam aprašymui:
info mouse
Arba tiesiog vaikščioti kaip po biblioteką renkantis, ką norite paskaityti tiesiog įvykdžius:
info
Taigi įvykdome ‘info’, prie pavadinimų yra ‘*’, krypties klasvišais užvedame ant jos kursorių ir spaudžiame ‘enter’. Norint grįžti spaudžiame ‘backspace’ klavišą. Grįžimui į pagrindinį meniu – klavišas ‘d’.
Kitos komandos pagalbos paieškai:
whatis apropos help
Norint pamatyti visas esančias komandas, pasirenkame raidę pvz. ’s’ ir du kart spaudžiam ‘Tab’ klavišą.
apt-get – paketų valdymo programa. Atitikmenys ‘dselect’, ‘aptitude’, grafinis ’synaptic’.
Pagrindiai parametrai:
update – atnaujinti paketų sarąšą. Serverių sarašas randasi /etc/apt/sources.list
sudo apt-get update
install – parsiūsti ir įdiegti paketą/programą.
sudo apt-get install programos_pav
dist-upgrade – atnaujinti visą sistemą.
remove – ištrinti nurodomą paketą.
#2. Darbas su failais bei katalogais
pwd – parodys kur randamės
cd – eiti į nurodomą katalogą
cd /home/vartotojas/katalogas
Tiesiog surinkus ‘cd’ be kaoatlogo pavadinimo (kelio) pateksite į savo namų katalogą (/home/vartotojas)
cd .. – grįžti atgal (įšeiti į tėvinį katalogą)
ls – pateikia katalogo turinį
vdir – pateikia katalogo turinį su platesne informacija.
mkdir – komanda sukurti katalogą
mkdir /home/vartotojas/naujas_katalogas
rmdir – trinti kataloga
rmdir /home/vartotojas/naujas_katalogas
rm – tiesiog ištrins nurodytą bylą.
rm -rf /home/vartojas/katalogas
Ši komanda ištrins viską ką ras tame kataloge (-r) ir be klausimų (-f).
cp – kopijuoti bylas ir katalogus.
cp /home/vartotojas/byla.txt /home/vartotojas/katalogas/byla.txt
mv – perkels bylą/katalogą.
mc – konsolinis failų menedžeris GNU Midnight Commander. Atitikmuo Norton Commander. Skirta vaikščioti po katalogus, redaguoti bylas, kopijuoti ir t.t. Turi intergruotą ftp klientą. Jeigu pas Jus jo dar nėra:
sudo apt-get install mc
man -k directories – jau žinom kas bus.
#3. Tinklas
pppoeconf – DSL vartotojams prisijungti prie interneto (root).
ifconfig – naudojama konfiguruoti tinklo parametrus. Su parametru ‘-a’ pamatysite visus įrangos nustatymus.
netstat – išvedamas esamų prisijungimų sąrašas. ‘netstat –tcp –udp’ parodys interneto prisijungimų sąrašą išskirtinai.
ping – komanda tikrinti tinklo ryšius. Jei neveikia tinklas, verta pabandyti ‘ping google.lt’, gal jis vistik veikia ir problema kitur.
ftp – ftp serverio klientas. Pirma komanda ‘open’. Toliau visai nebloga yra ‘help’.
w3m – konsolinė naršyklė. Pvz.:
w3m www.ubuntu.lt
Kitos konsolinės naršyklės: links, lynx, elinks
wget – bylų parsiuntimo programa. Veikimo principas iki skausmo paprastas. Tiesiog:
wget http://www.ubuntu.lt/failias.txt
Palaiko http, https, ftp protokolus.
mail – paštas. Programa skirta skaityti sistemos pranešimus sistemos administratoriui, šiuo atveju jums. Tiesiog prisijungę root vartotoju įvykdikite ‘mail’. Be to puikiai dirba ir įprastinius mums darbus.
bitchx – irc klientas. Iškilus problemai (pvz. neveikia X_Window) pagalbos galima ieškotis kokiame nors irc kanale. Taigi pradžiai įdiegiame:
sudo apt-get install bitchx
Tada įvykdome ‘bitchx’ komandą.
Toliau jungiamės ‘[0]:/server irc.le.lt’, ir prisijungiame prie kokio nors kanalo: ‘[0]:/join #ubuntu’.
man -k net – visa kita…
#4. Kasdienybė:
more – pateikiamos informacijos sulaikymas išvedant ją į ekraną. Dažniausiai naudojama kaip pagalbinė komanda, pvz.:
ifconfig -a | more
top – veikiančių procesų sąrašas. Paspaudus ‘k’ galima išjungti veikiantį procesą nurodžius jo ‘pid’ (proces identification number) numerį. Taip pat galima išvesti tik vieno vartotojo naudojamų procesų sarašąą:
top -u root
killall – išjungti programą
killall xmms
Gerai žudo pakibusias programas, jei taip atsitinka. ‘killall -9′ dirba be klausimų.
adduser – sukurti vartotoją. Jeigu privėlėte klaidų ir Jums nebeišeina prisijungti, arba pamiršote slaptažodį, galite sukurti kitą vartotoją. Maža gudrybė, bet padeda.
deluser- panaikins vartotoją. Veiks tik root.
df – parodo prijungtų (mounted) kieto disko skirsnių dydžius bei sunaudotos/laisvos vietos kiekius. ‘df -h’ pateiks informacija suprantamesniu formatu.
free – operatyvinės atminties būklės (RAM) panaudojimas. ‘free -m’ pateiks informaciją megabitais.
mount – prijungti įrenginius, kieto disko skirsnius (root).
Linux sistemoje viskas paprasta. ‘hd’ (hard disk) reiškia kietas diskas. Toliau sekanti raidė reiškia disko prijungimo eilę prie pagrindinės plokštės (master, slave); o skaičius žymi skirsnio numerį (1-4 primary skirsniai, 5 ir daugiau logical skirsniai). Taigi ‘hda1′ bus pirmo kieto disko pirmas primary skirsnis. Peržiūrėti skirsnių sąrašą galima taip:
sfdisk -l
Taip pat, skirsnis turi turėti savo prijungimo vietą, kitaip sakant – kur jį prijungus rasti. Standartas yra /mnt katalogas. Taigi paprasta procedūra:
sudo mkdir /mnt/windows sudo mount -t ntfs /dev/hda1 /mnt/windows
Kad skirsniai būtų prijungiami automatiškai:
sudo nano /etc/fstab
Pridedame eilutę:
/dev/hda1 /mnt/windows ntfs umask=000 0 0
Pararametras umask=000 leis prieiti visiems vartotojams.
Norint atjungti prijungtą disko skirsnį galimi du variantai:
sudo umount /dev/hda1 sudo umount /mnt/windows
fat32 (win98) žymisi ‘vfat’
cd-rom žymisi ‘iso9960′
Kaip žinoti hda, hdb, hdc ar hdd? Paaiškinimas: Dažniausiai kompiuteryje IDE įrenginiai buna prijungti prie dviejų IDE laidų.
Įrenginys prijungtas prie pirmo laido primary lizdo bus hda, prie slave lizdo hdb. Antram laidui analogiškai hdc (primary) ir hdd (slave)
passwd – keisti slaptažodi. Slaptažodį keisti sveika. Svarbiausia – naujo nepamiršti. Tiesiog konsolėje įvykdome ‘passwd’ Jeigu dirbame root keis root, jeigu user, keisis user slaptažodis. root gali keisti visus slaptažodžius. Jeigu vistik pamiršote slaptažodį, tiesiog pakraukite kompiuterį liveCD pagalba ir ištrinkite /etc/shadow pirmąją eilutę.
who – kas prisijungęs prie sistemos. Paprasta programa parodanti kokie vartotojai šiuo metu prisijungę. ‘who -a’ parodys visus prisijungimus, taip pat nuo kada įjungtas pats Linux.
nano – teksto redaktorius. Tarkim reikia koreguoti apt-get archyvų sąrašą norint dasidėti arba atkomentuoti archyvų šaltinius. Įvykdome:
sudo nano /etc/apt/sources.list
Apačioje matome programos meniu, ženklas ‘^’ reiškia ‘ctrl+’. Kitaip sakant ‘ctrl+x’ baigs programos darbą ir paklaus ar norite išsaugoti pakeitimus.
cal – neturite kalendoriaus? Prašom:
cal -3
Ši komanda parodys praėjusio, šio ir ateinančio mėnesių kalendorius. Su paramentru ‘-y’ pamatysite metų kalendorių. Komanda ‘calendar’ supažindins su įvairiais pasaulio įvykiais.
date – komanda išveda laiką ir datą. Norint nustatyti laiką įvykdome:
sudo date -s hh:mm:ss
h- valandos, m- minutės ir s- sekundės
Visas šis darbas buvo sukurptas man komandos pagalba.font>
