Tai tiesiog specialios klaviatūros kombinacijos, kurių pagalba galima įvykdyti programas iš bet kurios vietos. Pavyzdžiui labai reikalingas dalykas yra naudojamas Windowsuose su Winamp, vadinamieji ‘Global Keys’. Paspaudus tokia kombinacija: Ctrl+Alt+PgDown groja sekantį kūrinį grojaraštyje. UBUNTU linuxe, GNOME aplinkoje taip pat galima tai padaryti!

Kaip susikurti globlias klavišų kombinacijas?

Pirmiausia reikia susiinstaliuoti specialią programą xbindkeys. Jos pagalba įmanoma nusistatyti globalias klavišų kombinacijas.

Susiinstaliuoti galima taip:

sudo apt-get install xbindkeys

arba

wget http://ftp.no.debian.org/debian/pool/main/x/xbindkeys/xbindkeys_1.7.1-1_i386.deb
sudo dpkg -i xbindkeys*

Kai programa sėkmingai suinstaliuojama, reikia sutvarkyti konfirguracija. Konfiguracinis failas saugomas namų kataloge, .xbindkeysrc faile. Pradinį konfiguracinį failą galima susikurit tokiu būdu:

xbindkeys --defaults > ~/.xbindkeysrc

Konfiguraciniame faile aprašyta ką ir kaip reikia daryti ir kokias komandas reikia naudoti. Čia taip pat aprašysiu trumpai kaip reikia naudotis konfigurciniu failu. Pagrindinis dalykas, kurį reikia, nurodyti – komanda ir aprašyti atitinkama klavišų kombinaciją. Tai daroma taip:

"komanda"
	Klavišų kombinacijos aprašas.

Pateiksiu pavyzdį kaip susikofiguruoti xmms klavišų kombinacijas:

#Xmms play/pause
"xmms -t&"
	control + mod1 + c:97

#Xmms forward
"xmms -f&"
	control + mod1 + c:105

#Xmms backword
"xmms -r&"
	control + mod1 + c:99

#Xmms play
"xmms -p&"
	control + mod1 + c:106

#Xmms stop
"xmms -s&"
	control + mod1 + c:103

Iš aukščiau pateiktų klavišų kombinacijų aprašų:

• control – Control klavišas
• mod1 – Alt klavišas
• c:97 – čia nurodomas klavišo kodas, galima nurodyti ir tiesiog raide, jei norima kad tai būtų raidė, tačiau jei reikianurodyti klavišus, kurie neturi vizualaus simbolio (pvz.: Home, End, PgDow, ir t.t.) reikia nurodyti jų koda. Šiuo atveju 97 yra Home klavišo kodas.

Kad sužinotumėte specialiųjų klavišų kodus naudokite komandą xev. Paleidus šią komandą iš konsolės atsidaro langas, o konsolės ekrane fiksuojami visi veiksmai. Paspaudus kokį nors klavišą atsiranda įvykio aprašymas. Aprašyme reikia surasti keycode, kuris nurodo koks paspaustojo klavišo kodas.

Po to kai sutvarkomas konfiguracinis failas reikia paleisti xbindkeys demoną, tai daroma taip:

xbindkeys &

Kad demonas pasileistu kiekvieną kartą, reikia jį įdėti į GNOME automatiškai paleižiamų programų saražą: System -> Preferences -> Sessions -> Startup Programs

Tai tiek, sėkmės naudojant..

Pradėsime nuo nuostabios programos kuri vadinasi gDesklets. Ši programa yra maža ir miela, ją labai lengva konfiguruoti, programa skirta į darbalauki įdėti „desklets“, t.y įvairius priedus, kurie leidžia kontroliuoti kitas programas, rodo sistemos informacija, kalendorius, laikrodžius ir t.t.
Taigi parsisiunčiame ją pasinaudodami paketų valdymo sistema APT.

sudo apt-get install gdesklets

Pirma pasižiūrime ar programa veikia tvarkingai,einame į „gnome panel“ Įrankiai – gDesklets. Paleidžiame programa. Sukuriame nauja profili, tai atliekama taip: Profiliai -Naujas profilis. Profili pavadiname „default“.
Viskas dabar instaliuosime įvairius priedus „desklets“.
Einame į puslapį: http://gdesklets.gnomedesktop.org/categories.php
Parsisiunčiame ko nori jūsų širdelė ir paprastu būdu paleidžiame.
Byla – Įdiegti paketą ir nurodome kelią, veliau matome atsiradusį paketą ir ant jo spustelime su pelyte du kartus, ir nutempiame deskle’tą į tą vieta kur jum būtų patogiau.
Dabar padarome, kad gDesklets startuotu kiekvieną kartą kai paleidžiame sistema.
Sistema – nustatymai – sesijos.
Spaudžiame pradžioje paleidžiamos programos, ir spaudžiame ant mygtuko pridėti, įrašome:
Paleidimo komanda: gdesklets
Tvarka: 50
Spaudžiame OK. Viskas ! Dabar galime įdiegti visokių pridedų ir taip pagražinti darbalaukį.

Kitų vartotojų darbalaukio nuotraukos: http://www.lynucs.org/?gdesklets.

Tai atliekame labai paprastai:

Spaudžiame, kad paliktumėte Gnome darbalaukį ir persijungtumėte į terminalą.

sudo -s -H

ir įvedame slaptažodį. Panaikiname „Gnome“ darbalaukį:

sudo apt-get remove ubuntu-desktop

Kai darbalaukio sunaikinimas baigsis, rašome:

sudo apt-get install kubuntu-desktop

Išsirenkame kde. Perkrauname kompiuterį:

sudo shutdown -r now

Viskas, perkrovė kompiuterį turėsime nuostabų KDE 3.4, darbalaukį.

Taigi atsidarome terminalą ir rašome:

gconftool-2 -t str --set /apps/metacity/global_keybindings/run_command_9 "<Control><Alt>Delete"

Tada:

gconftool-2 -t str --set /apps/metacity/keybinding_commands/command_9 "gnome-system-monitor"

GCC (The GNU C Compiler) yra standartinė visų UNIX (o kartu ir Linux) sistemų dalis. Tai yra kompiliatorius, tačiau, ne tik C/C++ programavimo kalbų, bet ir Objective-C, Fortran, Java ir Ada programavimo kalbų. Žodžiu, labai plačios vartojimo galimybės.
Mes šiandien pabandysime sukurti paprastą C programėlę, kad sužinotume, kaip gcc veikia ir, galiausiai, patys įsitikintume gcc ir Linux sistemų galia ir patikimumu.
Taigi, pradedam!

Paprasčiausios Linux komandos

Šiame paprastame straipsnelyje mes naudosime šias komandas:

1. gcc – mūsų kompiliatorius. Jis gali turėti labai daug parametrų (plačiau: man gcc), bet šiandien mus domina tik du: -o failo_vardas parametras (šis parametras mūsų programą paverčia į sukompiliuotą, kuri saugoma faile failo_vardas) ir kitas parametras, kuris nurodo mūsų programos išeities tekstą (source code). Praktiškai ši komanda aiškinama vėliau.
2. ./programos_pavadinimas – programa programos_pavadinimas yra įvykdoma.
3. cat > failo_vardas.c – ši programa mūsų straipsnelyje nėra naudojama, bet pravers jums. Naudojantis ja į failą failo_vardas.c yra įrašomas koks nors tekstas (mūsų atveju – programos kodas). Pvz.:

%cat > failas.c
Tekstas (dabar spaudžiame Ctrl+Z)
(ir dar kartą Ctrl+Z)
%
Mums du kartus reikėjo paspausti Ctrl+Z, nes norime išeiti iš programos (kartu išsaugant ir į failą įrašytus duomenis). Jei esate eilutės pradžioje – Ctrl+Z užteks paspausti vieną kartą.
Į kitą eilutę pereinama ENTER klavišo pagalba.
Toliau naudojant šias komandas mūsų straipsnelyje pamatysite, kad prieš jas yra % simbolis. Į jį nekreipkite dėmesio, jis mums neturi reikšmės ir jo rašyti nereikia. Yra rašoma komanda. Pas jus taip pat gali būti arba %, arba $ simbolis.

C programavimo pradmenys

C programavimo kalbos programa turi labai griežtai nustatytą struktūrą. Tačiau čia ir slypi visas patogumas – negalima ko nors padaryti ne taip, nes programa neveiks.
Programos yra kompiliuojamos gcc kompiliatoriumi, jam duodant komandą: gcc failas.c –o failas Pvz.: gcc programa.c –o programa
programa.c failas – tai failas, kuriame saugomas mūsų programos išeities tekstas (source code). Jį mes ir rašysime.
programa – tai sukompiliuotas ir parengtas vykdymui failas. Jį galima įvykdyti. Tai padaroma komanda ./programa
Kiekviename C programos faile BŪTINAI turi būti štai toks kodo gabalas:

—————Programos Nr. 1 pradžia (first.c)—–
main()
{

}
—————Programos Nr. 1 pabaiga—————

Šiame main() bloke ir yra visa mūsų programa. Čia mes ir rašysime visą paprastutę mūsų programėlę. Jeigu jūs pabandysite sukompiliuoti šią programą:
%gcc first.c –o first
%
Ir paleisti:

%./first
%
Nieko nebus, nes programa nieko nedaro. Mums reikia priversti programą ką nors daryti.
Tam mes naudosime funkciją printf(). Ši funkcija išspausdina tekstą, kuris rašomas dvigubose kabutėse skliausteliuose. Kadangi paprastai programavimo kalbose pats pirmasis tekstas yra Hello, World! (tokia jau tradicija), tad mes šį tekstą ir pabandysime išspausdinti. Tad, įterpkime funkciją į programą:

—————Programos Nr. 2 pradžia (second.c)—
main()
{
printf(„Hello, World!”);
}
—————Programos Nr. 2 pabaiga—————

Dabar kompiliuojame:

%gcc second.c –o second
%
Ir paleidę gauname štai tokį dalyką:

%./second
Hello, World!% <-žymeklis štai čia
Sveikinu, mes ką tik parašėme mūsų pirmąją veikiančią programą! Galima sakyti, kad mes jau esame programuotojai! Sveikinu dar kartą!
Tačiau yra vienas blogas dalykas. Koks? Žymeklis liko toje eilutėje, kur ir parašytas mūsų tekstas. Klausimas: o ar negalima būtų perkelti žymeklį eilute žemiau, kad gautusi štai taip:

%gcc second.c –o second
%./second
Hello, World!
% <-žymeklis štai čia
Atsakymas: galima! Tai mums padės padaryti operatorius \n Tai yra vadinamasis newline (nauja eilutė) operatorius, kuris perkelia žymeklį į kitą eilutę.
Taigi, tobuliname programą:

—————Programos Nr. 3 pradžia (third.c)—
main()
{
printf(„Hello, World!\n”);
}
—————Programos Nr. 3 pabaiga—————

Dabar vėl pabandome ir žiūrime, ką gausime:
%gcc third.c –o third
%./third
Hello, World!
% <-žymeklis štai čia
Puiku ? Viskas tikrai veikia.
Galima būtų pabaigti mūsų mažą C pradmenų kursą, bet pagalvojau, kad būtų įdomu padaryti gražų efektą su n operatoriumi. Ar nebūtų įdomu mūsų “Hello, World!” parašyti po vieną raidę eilutėje? \n operatorius tai leidžia padaryti, kadangi jis perkelia mūsų žymeklį į naują eilutę. Taigi, dar kartą tobuliname programą:

—————Programos Nr. 4 pradžia (fourth.c)—
main()
{
printf(„H\n e\n l\n l\n o\n, \n W\n o\n r\n l\n d\n!\n”);
}
—————Programos Nr. 4 pabaiga—————

Taigi, kompiliuojame ir paleidžiame:
%gcc fourth.c –o fourth
%./fourth
H
e
l
l
o
,
W
o
r
l
d
!
%

Įdomu ir gražu pasižiūrėti. Kartu nieko sudėtingo
Sveikinu! Kartu mes išmokome parašyti pačią paprasčiausią C programavimo kalbos programą. Vietoje naudoto Hello, World! teksto, savaime suprantama, galima įrašyti bet ką. Pabandykite.
Sekmės programuojant!

1. Sukonfiguruokite tinklo korta prie kurios jungiasi kompiuteriai vietiniame tinkle:

sudo ifconfig ethX ip

Čia „ethX“ yra tinklo korta, o „ip“ – IP kuris dalins internetą (dažniausiai naudojamas IP 192.168.0.1)

2. Toliau sukonfiguruokite NAT:

sudo iptables -t nat -A POSTROUTING -o ethX -j MASQUERADE

Čia „ethX“ yra tinklo korta į kurią ateina internetas

sudo echo 1 > /proc/sys/net/ipv4/ip_forward

3. Įdiekite dnsmasq ir ipmasq naudodamiesi apt-get:

sudo apt-get install dnsmasq ipmasq

4. Paleiskite iš naujo dnsmasq:

sudo /etc/init.d/dnsmasq restart

5. Perkonfiguruokite ipmasq, kad pasileistų po to kai internetas bus prijungtas:

sudo dpkg-reconfigure ipmasq

6. Pakartokite 1 ir 2 veiksmus

7. Atkomentuokite eilute su „net.ipv4.ip_forward = 1″ /etc/sysctl.conf faile (ji yra pačiame failo gale)

sudo gedit /etc/sysctl.conf

8. Perkraukite kompiuteri.

Kompiuterį į kurį patenka padalintas internetas sukonfiguruokite taip, kad jo IP būtų statinis. (įveskite panašų į serverio adresą. Pvz.: jei serverio IP yra 192.168.0.1, tada kitam kompiuteriui priskirkite 192.168.0.10 ar pan.). Taip pat įveskite „Default Gateway“ ir „Preffered DNS“ pagal kompiuterio kuris dalina internetą duomenis.

Kitame kompiuteryje tinklo konfiguracija atrodytų maždaug taip:
IP: 192.168.0.10
Subnet mask: 255.255.255.0
Default gateway: 192.168.0.2
Preferred DNS server: 192.168.0.2 (reikia pakeisti priklausomai nuo gaunamo interneto dns)

Po Ubuntu instaliacijos pirmas sukurtas vartotojas yra priskiriamas administratorių grupei, kuriai suteiktos teisės naudotis „sudo“. Vėliau sukurtiem vartotojam pagal nutylėjima „sudo“ naudotis bus uždrausta. „Sudo“ naudoti patartina, kadangi tai suteikia papildomų privalumų saugumo srityje.

Pastabos:

• įvedus „sudo“ slaptažodį jis bus saugomas 15 minučių. Praėjus šiam laikui jūs vėl busite paprašyti įvesti slaptažodį
• Tam kad paleisti konfiguravimo įrankį su „sudo“ tiesiog paleiskite programą iš meniu
• Tam kad paleisti programą su „sudo“, kuri pagal nutylėjima paleidžiama paprasto vartotojo teisėmis tiesiog eikite į Applications –> Run Application ir įrašykite ‘gksudo gedit‘ (Kubuntu vartotojams vietoj gksudo reikia naudoti kdesu).
• Tam kad komandinėje eilutėje pasinaudoti „sudo“ tiesiog prieš komandą parašykite „sudo„:

sudo chown vartotojas *

Tam kad galėtumėte paleidinėti komandas „root“ teisėmis naudokite:

sudo -s

Įspėjimas: sudo -s nepakeičia sisteminių kintamųjų (environment variables) tokių kaip $HOME, $PATH ir pan. Tai gali turėti šalutinį poveikį Tam kad užkrauti pilną „root“ aplinką naudokite sudo -i

Naujų vartotojų kūrimas

Warty

Norėdami vartotojui suteikti teises naudotis „sudo“ turite paredaguoti /etc/sudoers failą. Failo redagavimui naudokite „visudo“, kadangi išsaugant failas turi būti patikrintas:

export EDITOR=gedit && sudo visudo

Failo gale prirašykite:

$newuser ALL=(ALL) ALL

($newuser pakeiskite į vartotojo vardą)

Hoary

Eikite į System -> Adminitration -> Users and Groups, pasirinkite vartotoją ir spauskite „Properties“. Tada kišenėje „User Privileges“ pažymėkite „Executing system administration tasks“

Sudo privalumai

• Ubuntu komanda norėjo kiek galima supaprastinti programinės įrangos paketų instaliavimą. Naudojantis „sudo“ praleidžiami keli žingsniai reikalaujantys „root“ įsikišimo
• Instaliacijos metu nereikia priskirinėti atskiro slaptažodžio „root“ vartotojui. Nauji vartotojai retai naudojantys „root“ dažnai pamiršta priskirtą slaptažodį
• Prisijungus kaip „root“ jūsų nebeklausinės slaptažodžio darant esminius pakeitimus. Pvz.: prisijungę kaip root ištrynėte „tikrai nereikalingus“ failus, bet veliau susivokiate, kad esate ne tame kataloge. „Sudo“ atveju prieš kiekviena atsakingesnį žingsnį būsite paklaustas slaptažodžio, t.y. bus proga susimąstyti ar tikrai norite tai daryti.
• įvykdytos „sudo“ komandos saugomos /var/log/auth.log faile. Jei kažką padarėte ne taip, visada galėsite pažiūrėti kokios komandos buvo įvykdytos
• Bet kuris „cracker’is“ bandydamas atlikti „brute-force“ jūsų sistemoje ieškos vartotojo „root“. Bet kitų vartotojų vardų jis juk nežino!
• Galima lengvai vartotojams suteikti ar atimti „sudo“ teises. O „root“ tai tik vienas vienintelis.

Saugumas

Lyginant „sudo“ ir „root“ modelius privalumų ir trūkumų yra abiejuose variantuose.

Naudojantis „sudo“ sumažėja „root“ aplinkoje praleistas laikas, kas sumažina tikimybę, kad atsitiktinai įvykdysite pašalinę komandą „root“ teisėmis. Tačiau „root“ modelio atveju administratorius yra apsaugotas papildomu slaptažodžiu kas suteikia dar vieną apsaugos lygį.

Root vartotojo įjungimas

Pastaba: Tai nerekomenduojama!

Tam, kad įjungti „root“ vartotoją terminale rašykite:

sudo passwd root

Įveskite savo slaptažodį
Įveskite root slaptažodį
Pakartokite root slaptažodį

Root vartotojo išjungimas

Pastaba: Tik tuo atveju jei jau įjungėte „root“ vartotoją ir norite jį vėl išjungti

Terminale rašykite:

sudo passwd -l root

GUI programų paleidimas „root“ teisėmis

Šiam tikslui patartina nenaudoti „sudo“. Yra atskira komanda „gksudo“ (Kubuntu sistemoje „kdesu“). Pvz.:

gksudo nautilus

Konsolė (terminalas)- tai toks juodas langas, su mirksinčiu žymekliu . Arba tai komandų interpretatorius, kuris siunčia užduotį branduoliui. Jų yra gan daug: bash, dash, ash, sh… Kiekviena turi savo paskirtį, nors galimybės beveik vienodos.
Ją galima rasti paspaudus klavišų kombinaciją ‘alt+F2′ ir įrašius vardą ‘konsole’ arba ‘gnome-terminal’.
Arba galima palikti grafinę aplinką (GUI) nuošalyje, ir dirbti atskirai nuo jos. Šiam reikalui ‘ctrl+alt+F1′ (iki F6), grįžti į GUI ‘ctrl+F7′. Grafinė aplinka liks dirbti toliau, nepriklausomai, kiek Jūs užtruksite. Tai yra patogu tuo atveju, jeigu Jūs norite paleisti ilgai truksiantį procesą, kuris nutrūktų jei Jūs norėtumėt perkrauti GUI. Norint perkrauti GUI Linux sistemoje, nereikia perkrauti kompiuterio.
Terminale dažniausiai viskas rašoma mažosiomis raidėmis, nes Linux/Unix sistemose didžiosios ir mažosios raidės nėra tas pats.
Kadangi terminalo pagalba galima padaryti daug, kai kurios komandos neprieinamos paprastiems vartotojams. Tik sistemos administratorius ‘root’ gali vykdyti visas komandas.
Pagal nutylėjimą ‘root’ vartotojas yra išjungtas, bet yra galimybė pasinaudoti jo teisėmis komandos ‘sudo’ pagalba. Šiame straipsnyje stengsimės naudoti ‘sudo’, bet jei visgi užsimanysite dirbti kaip ‘root’, šį vartotoją galite aktyvuoti taip: (Skaitykite Toliau)

sudo passwd root

Norėdami pereiti iš paprasto vartotojo į ‘root’ rašome:

su

Jums reiks įvesti ‘root’ slaptažodį, kurio vedant nerodys. Taip ir turi būti.

Kodėl konsole, o ne X_Window

Atsakymas paprastesnis negu tikitės. Terminale (konsoleje) galima daug daugiau negu galima leisti sau įsivaizduoti, jau nekalbant apie tai, kad norint sukurti grafinį įrankį prilygstantį konsoliniam reikia daug pastangų, kurių gan dažnai pritrūksta. Yra ir kitos priežastys, dėl kurių geriau terminalas negu GUI. Tai serveriai kuriems GUI tik maišo dėl resursų naudojimo, nuotolinis administravimas ir nemaža gausa įvairių valdymo įrankių, dėl kurių neverta kurti grafinės sąsajos.
Konsolės pagalba galima: klausytis muzikos, naršyti internete ir parsisiūsti duomenis, įrašyti cd, bendrauti su draugais, rašyti laiškus su prisegtais dokumentais, lankytis bibliotekose ir skaityti ten esančias knygas, netgi peržiūrėti savo nuotraukų kolekciją. Nėr ką besakyti apie sistemos administravimo priemones, programavimą ir visa kita, ko aš dar nežinau, bet tikiuosi dar sužinoti.

Dažniausiai naudojamos komandos

#1. Kas? Kur? Kaip?

Pagrindinės komandos nuo kurių prasideda Linux, ir be kurių neišsiversit nė vienos dienos. Su jomis galima rasti 90% atsakymų. Iškilus nesklandumams geriausia yra pradėti nuo jų, nes gerai pradžiai, o kaip dažniausiai būna ir gražiai pabaigai, to tikrai pakanka.
Taigi:

man – komanda išveda į ekraną vartotojo instrukcijas apie kitas komandas. Tai komanda Nr.1. Nuo jos prasideda visos paslaptys. Pvz.:

man man
man ping

Jei perskaitėt komandos man aprašymą (man man), turėjote rasti aprašyma apie jos parametrą ‘-k’. Su šiuo paramentru ‘man’ ieško žodžio-rakto kitų komandų aprašymų pavadinimuose. Pvz:

man -k ftp

Štai ką matau surinkęs ir įvygdęs:

ftp (1) - Internet file transfer program
gftp (1) - a graphical ftp client
netkit-ftp (1) - Internet file transfer program
netrc (5) - user configuration for ftp
pftp (1) - Internet file transfer program

Taigi manau jau galima suprasti, kad šios komandos pagalba galima rasti/sužinoti viską kas yra jūsų Linux.

Toliau pratęsiant informacijos radimo temą:

info – Komandos paskirtis papasakoti Jums viską ir kuo plačiau apie kitas komandas, bibliotekas, protokolus, kompiliatorius ir visa kita, kas yra Jūsų Linux šiuo metu. Galima naudoti konkrečiam aprašymui:

info mouse

Arba tiesiog vaikščioti kaip po biblioteką renkantis, ką norite paskaityti tiesiog įvykdžius:

info

Taigi įvykdome ‘info’, prie pavadinimų yra ‘*’, krypties klasvišais užvedame ant jos kursorių ir spaudžiame ‘enter’. Norint grįžti spaudžiame ‘backspace’ klavišą. Grįžimui į pagrindinį meniu – klavišas ‘d’.

Kitos komandos pagalbos paieškai:

whatis
apropos
help

Norint pamatyti visas esančias komandas, pasirenkame raidę pvz. ‘s’ ir du kart spaudžiam ‘Tab’ klavišą.

apt-get – paketų valdymo programa. Atitikmenys ‘dselect’, ‘aptitude’, grafinis ‘synaptic’.
Pagrindiai parametrai:
update – atnaujinti paketų sarąšą. Serverių sarašas randasi /etc/apt/sources.list

sudo apt-get update

install – parsiūsti ir įdiegti paketą/programą.

sudo apt-get install programos_pav

dist-upgrade – atnaujinti visą sistemą.
remove – ištrinti nurodomą paketą.

#2. Darbas su failais bei katalogais

pwd – parodys kur randamės

cd – eiti į nurodomą katalogą

cd /home/vartotojas/katalogas

Tiesiog surinkus ‘cd’ be kaoatlogo pavadinimo (kelio) pateksite į savo namų katalogą (/home/vartotojas)
cd .. – grįžti atgal (įšeiti į tėvinį katalogą)

ls – pateikia katalogo turinį

vdir – pateikia katalogo turinį su platesne informacija.

mkdir – komanda sukurti katalogą

mkdir /home/vartotojas/naujas_katalogas

rmdir – trinti kataloga

rmdir /home/vartotojas/naujas_katalogas

rm – tiesiog ištrins nurodytą bylą.

rm -rf /home/vartojas/katalogas

Ši komanda ištrins viską ką ras tame kataloge (-r) ir be klausimų (-f).
cp – kopijuoti bylas ir katalogus.

cp /home/vartotojas/byla.txt /home/vartotojas/katalogas/byla.txt

mv – perkels bylą/katalogą.

mc – konsolinis failų menedžeris GNU Midnight Commander. Atitikmuo Norton Commander. Skirta vaikščioti po katalogus, redaguoti bylas, kopijuoti ir t.t. Turi intergruotą ftp klientą. Jeigu pas Jus jo dar nėra:

sudo apt-get install mc

man -k directories – jau žinom kas bus.

#3. Tinklas

pppoeconf – DSL vartotojams prisijungti prie interneto (root).

ifconfig – naudojama konfiguruoti tinklo parametrus. Su parametru ‘-a’ pamatysite visus įrangos nustatymus.

netstat – išvedamas esamų prisijungimų sąrašas. ‘netstat –tcp –udp’ parodys interneto prisijungimų sąrašą išskirtinai.

ping – komanda tikrinti tinklo ryšius. Jei neveikia tinklas, verta pabandyti ‘ping google.lt’, gal jis vistik veikia ir problema kitur.

ftp – ftp serverio klientas. Pirma komanda ‘open’. Toliau visai nebloga yra ‘help’.
w3m – konsolinė naršyklė. Pvz.:

w3m www.ubuntu.lt

Kitos konsolinės naršyklės: links, lynx, elinks
wget – bylų parsiuntimo programa. Veikimo principas iki skausmo paprastas. Tiesiog:

wget http://www.ubuntu.lt/failias.txt

Palaiko http, https, ftp protokolus.
mail – paštas. Programa skirta skaityti sistemos pranešimus sistemos administratoriui, šiuo atveju jums. Tiesiog prisijungę root vartotoju įvykdikite ‘mail’. Be to puikiai dirba ir įprastinius mums darbus.

bitchx – irc klientas. Iškilus problemai (pvz. neveikia X_Window) pagalbos galima ieškotis kokiame nors irc kanale. Taigi pradžiai įdiegiame:

sudo apt-get install bitchx

Tada įvykdome ‘bitchx’ komandą.
Toliau jungiamės ‘[0]:/server irc.le.lt’, ir prisijungiame prie kokio nors kanalo: ‘[0]:/join #ubuntu’.

man -k net – visa kita…

#4. Kasdienybė:

more – pateikiamos informacijos sulaikymas išvedant ją į ekraną. Dažniausiai naudojama kaip pagalbinė komanda, pvz.:

ifconfig -a | more

top – veikiančių procesų sąrašas. Paspaudus ‘k’ galima išjungti veikiantį procesą nurodžius jo ‘pid’ (proces identification number) numerį. Taip pat galima išvesti tik vieno vartotojo naudojamų procesų sarašąą:

top -u root

killall – išjungti programą

killall xmms

Gerai žudo pakibusias programas, jei taip atsitinka. ‘killall -9′ dirba be klausimų.
adduser – sukurti vartotoją. Jeigu privėlėte klaidų ir Jums nebeišeina prisijungti, arba pamiršote slaptažodį, galite sukurti kitą vartotoją. Maža gudrybė, bet padeda.
deluser- panaikins vartotoją. Veiks tik root.

df – parodo prijungtų (mounted) kieto disko skirsnių dydžius bei sunaudotos/laisvos vietos kiekius. ‘df -h’ pateiks informacija suprantamesniu formatu.

free – operatyvinės atminties būklės (RAM) panaudojimas. ‘free -m’ pateiks informaciją megabitais.

mount – prijungti įrenginius, kieto disko skirsnius (root).
Linux sistemoje viskas paprasta. ‘hd’ (hard disk) reiškia kietas diskas. Toliau sekanti raidė reiškia disko prijungimo eilę prie pagrindinės plokštės (master, slave); o skaičius žymi skirsnio numerį (1-4 primary skirsniai, 5 ir daugiau logical skirsniai). Taigi ‘hda1′ bus pirmo kieto disko pirmas primary skirsnis. Peržiūrėti skirsnių sąrašą galima taip:

sfdisk -l

Taip pat, skirsnis turi turėti savo prijungimo vietą, kitaip sakant – kur jį prijungus rasti. Standartas yra /mnt katalogas. Taigi paprasta procedūra:

sudo mkdir /mnt/windows
sudo mount -t ntfs /dev/hda1 /mnt/windows

Kad skirsniai būtų prijungiami automatiškai:

sudo nano /etc/fstab

Pridedame eilutę:

/dev/hda1    /mnt/windows   ntfs   umask=000    0    0

Pararametras umask=000 leis prieiti visiems vartotojams.
Norint atjungti prijungtą disko skirsnį galimi du variantai:

sudo umount /dev/hda1
sudo umount /mnt/windows

fat32 (win98) žymisi ‘vfat’
cd-rom žymisi ‘iso9960′
Kaip žinoti hda, hdb, hdc ar hdd? Paaiškinimas: Dažniausiai kompiuteryje IDE įrenginiai buna prijungti prie dviejų IDE laidų.
Įrenginys prijungtas prie pirmo laido primary lizdo bus hda, prie slave lizdo hdb. Antram laidui analogiškai hdc (primary) ir hdd (slave)

passwd – keisti slaptažodi. Slaptažodį keisti sveika. Svarbiausia – naujo nepamiršti. Tiesiog konsolėje įvykdome ‘passwd’ Jeigu dirbame root keis root, jeigu user, keisis user slaptažodis. root gali keisti visus slaptažodžius. Jeigu vistik pamiršote slaptažodį, tiesiog pakraukite kompiuterį liveCD pagalba ir ištrinkite /etc/shadow pirmąją eilutę.

who – kas prisijungęs prie sistemos. Paprasta programa parodanti kokie vartotojai šiuo metu prisijungę. ‘who -a’ parodys visus prisijungimus, taip pat nuo kada įjungtas pats Linux.

nano – teksto redaktorius. Tarkim reikia koreguoti apt-get archyvų sąrašą norint dasidėti arba atkomentuoti archyvų šaltinius. Įvykdome:

sudo nano /etc/apt/sources.list

Apačioje matome programos meniu, ženklas ‘^’ reiškia ‘ctrl+’. Kitaip sakant ‘ctrl+x’ baigs programos darbą ir paklaus ar norite išsaugoti pakeitimus.
cal – neturite kalendoriaus? Prašom:

cal -3

Ši komanda parodys praėjusio, šio ir ateinančio mėnesių kalendorius. Su paramentru ‘-y’ pamatysite metų kalendorių. Komanda ‘calendar’ supažindins su įvairiais pasaulio įvykiais.

date – komanda išveda laiką ir datą. Norint nustatyti laiką įvykdome:

sudo date -s hh:mm:ss

h- valandos, m- minutės ir s- sekundės

Visas šis darbas buvo sukurptas man komandos pagalba.font>

Keletas komandų darbui su sistema ir informacijos apie ją išgavimui

cat /proc/cpuinfo

Komanda tiesiog išveda informaciją apie jūsų procesorių. Taip pat jei pasižiūretumėt į katalogo /proc turinį pamatytumėt daugiau failų, kuriuose taip pat saugoma įvairi naudinga informacija.

lsof ~/failo_vardas
lsof ~/katalogo_vardas
lsof -i

Komanda lsof išveda į ekraną informaciją apie atidarytus failus. Jei norite unmount’inti kokį nors diską ir pasirodo pranešimas, kad negali unmount’inti, nes yra atidarytų failų, šios komandos pagalba galite išsiaiškinti kas laiko atidaręs ir kokį failą tame kataloge.

Trečioji komanda išveda visus atidarytus prisijungimus į internetą, kartais tiesiog įdomu pasižiūrėti, kokios programos jungiasi į internetą.

Pasiskaitę manuala man lsof rasite daugiau naudingos informacijos apie šią komandą.

sudo fdisk -l
mount
mount -t smbfs

Šios komandos skirtos informacijai apie diskus išvesti, ir sužinoti kurioje vietoje tie diskai prijungti. Pirmoji komanda parodo diskų įrenginius. O sekančios dvi komandos išveda informaciją apie tai, kur tie įrenginiai prijungti. Trečioji komanda – pavyzdys kaip galima nurodyti įrenginio tipa, kad būtu išvedama tik jums reikalinga informacija.

df -h
df -h .
du -sh *
du -sh mp3

Šios komandos išveda informaciją apie diskų atminties naudojimo būklę ir katalogų užimamą atminties kiekį diske.

Pirmoji komanda išveda informaciją apie visų diskų atminties būklę, o antroji išveda informaciją tik apie tą diską, kuriame jūs dabar esate.

Paskutinės dvi komandos išveda informaciją apie katalogų ir failų užimamą atiminties dalį diske. Priešpaskutinė komanda išveda informaciją apie visų katalogų ir failų užimamą atminti, o paskutinė tik nurodyto katalogo.

w jonas

Paprasčiausiai išves informaciją apie prisijungusį vartotoją jonas bei parodys ką jis veikia jūsų kompiuteryje.

top

Ko gero visiems gerai žinoma komanda, parodo procesus labiausiai naudojančius jūsų kompiuterio resursus.

ps
ps -e
ps -eH
ps -e | grep xmms

Komanda, kuri išveda informaciją apie procesus (programas) paleistus jūsų kompiuteryje.

Pirmoji tiesiog išveda jūsų paleistus procesus atidarytame terminale. Sekanti išveda informaciją apie visus paleistus procesus. Trečioji parodo informaciją kuris procesas paleido kurį. Paskutinioji komanda tiesiog suranda nurodyta procesą pagal jo pavadinimą. Šiuo atveju suranda procesą xmms.

Komandos darbui su failais

find -name mano_failas.txt
find -name "*.txt"
find -name "*.txt" -path "*mano_katalogas*"
find -name "*.txt" -ctime -2
find -type d
find /etc -name hosts -type f
find -name "*.bak" -type f -exec rm {} \;
find -type f -exec chmod 664 {} \;; find -type d -exec chmod 775 {} \;

Tikrai puiki ir labai daug galimybių turinti komanda. Ji ieško failų pagal tam tikrus nurodytus kriterijus.

Pirmas pavyzdys tai paprasčiausias komandos naudojimas, ji suranda visus failus ‘mano_failas.txt‘ einamajame kataloge.

Sekanti komanda atlieka ta pati, tik ieško failų kurie baigiasi ‘.txt‘. Trečioji komanda dar atsižvelgia ir į tai, kad ieškomas failas būtų kataloge ‘mano_katalogas‘. Ketvirtoji komanda ieško visų failų, su .txt‘ galūne, einamajame kataloge ir kurie buvo redaguoti ne seniau kaip prieš 2 dienas.

Penktoji komanda išveda visų katalogų sąrašą, kurie yra einamajame kataloge. Šeštoji komanda ieško ‘hosts‘ failų, kataloge ‘/etc‘, kurių tipas yra „paprasčiausi reguliarus failai“ (t.y. ne katalogai, ne įrenginiai ir pan.).

Septintoji komanda suranda visus failus, su galūne ‘.bak‘ ir juos ištrina. Paskutinė komanda sutvarko einamajame kataloge esančių katalogų ir failų teises, t.y. failams priskeiria teisę ’664′, o katalogams ’775′.

grep zodis *.txt
grep -in zodis *.txt
grep -Rin --include "*.txt" zodis ~/mano_tekstai

Komanda, kuri suranda visus failus, kuriose yra nurodytas zodis.

Pirmoji komanda ieško žodžio ‘zodis‘ visuose failuose, einamajame kataloge, kurio galūnė yra txt. Antroji komanda veikia panašiai kaip ir pirmoji, tik ieškodama neatsižvelgia į didžiasias/mažasias raides ir išvesdama rezultatą nurodo kokioje failo eilutėje yra jūsų nurodytas žodis. Paskutinė komanda ieško nurodyto žodžio rekursyviai visuose kataloguose ir sub-kataloguose esančiuose failuose, kurių galūnė yra ‘.txt‘.

sed -i "s/blogas_zodis/geras_zodis/g" mano_failas.txt
find -name "*.txt" -type f -exec sed -i "s/blogas_zodis/geras_zodis/g" {} \;

Paprasta ir pakankamai galinga komanda. Ši komanda skirta atlikti įvairioms failų manipuliacijoms. Tam kad aprašyti visas jos galimybes, reiketų parašyti nemenką manual’ą, todėl čia pateikiu tik galimybę surasti žodį faile ir pakeisti jį kitu. Pirmame pavyzdyje surandamas zodis ‘blogas_zodis‘ ir pakeičiamas į ‘geras_zodis‘, visa tai atliekama faile ‘mano_failas.txt‘.

awk '{ print $2 }' mano_lentele.txt
awk '/jonas/ { print $2 }' mano_lentele.txt

Galingas įrankis išvesti ir apdoroti informaciją saugomą failuose lentelės pavidalu. Failai lentelės pavidalu turėtų atrodyti taip:

jonas jonaitis
petras petraitis
tt tatataitis

Jei failas sudarytas iš stulpelių ir eilučių atskirtų kažkokiais specifiniais simboliais (pagal nutylejima tarpo arba tab simboliais ir naujos eilutes simboliais), awk gali puikiai su jais susidoroti.

Pirmame pavyzdyje awk išves iš failo ‘mano_lentele.txt‘ antrąjį stulpelį. Antroji komanda išves taip pat antrąjį stulpelį, bet tik tų eilučių, kuriose yra žodis ‘jonas‘.

Jums prireiks:

1. Live cd
2. Sugebėjimo nukopijuoti komanda i terminalą.

Pradėsime:

Pasileiskite sistemą iš Live CD, atsidarykite terminalą ir rašykite:

sudo passwd root

Jūsų paprašys įvesti slaptažodį. Sugalvokite bet ką kad ir ‘labas’.

su

Jūsų paprašys įvesti prieš tai įrašytą slaptažodį

apt-get install grub

Ši komanda instaliuos GRUB`ą

fdisk -l

Ši komanda parodys visas jūsų particijas, susiraskite savo root particiją ir įsiminkite jos pavadinimą. Pvz.: hda6

grub

Ši komanda paleis GRUB`ą

root (hdx,y)

DĖMĖSIO vietoj ‘x’ reikia įrasųti jūsų disko numerį (hda – 0, hdb – 1, hdc – 2, hdd – 3, …), o vietoj ‘y’ reikia įrašyti disko particijos numerį tik 1 mažesnį. Pvz.: Jusu particija buvo hda6 tai jums reikės rašyti ‘root (hd0,5)’. Taip yra todel kad GRUB`as kitaip skaičiuoja particijas. Jis pradeda nuo 0, o ne nuo 1.

setup (hd0)

Čia nereikia keisti nieko.

quit

Manau suprasite ką tai daro.

Perkrauname kompiuterį ir vėl džiaugiames GRUB`u